Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijos pasakojimas primena sugautos nusidėjėlės ir klastingų skundikų susitikimą su Jėzumi. Tuo tarpu Jėzui neramios dienos – artėja atpirkimo valanda, todėl taip dažnai nakties poilsis iškeičiamas į maldą Alyvų kalne. Regis, tai mėgstama Jėzaus vieta, kurioje dar ne kartą susikirs Jėzaus, mokinių ir fariziejų keliai. Būtent čia įvyks esminis išdavystės ir išganymo aktas: Judo pabučiavimas ir savanoriškas pasidavimas aukos bei kančios laukiančiai Išganymo taurei.
Taigi klastingi skundikai, ruošiamos klastingos pinklės ir kaltinimai, reikalaujama čia pat Jėzaus atsakymo. Tereikia tik Jėzaus bent vieno žodžio, sakinio. Jėzaus atsakymas – tyla ir nebylus piršto vedžiojimas smėlio take. Ir ne tik. Išvestas iš kantrybės ir matydamas kiaurai kiekvieno klastingo skundiko dvasios skurdą bei moralinį nuopuolį jis keletu tiesa apnuogintų žodžių nuginkluoja ir išardo taip kruopščiai suręstą spąstų žaidimą: lai sviedžia akmenį į sugautą nusidėjėlę pirmas tas, kuris yra be krislelio nuodėmės.
Sugautos nusidėjėlės gyvenimas, o tai yra visas pasaulis viename žmoguje, išgelbstimas ne teismų katile, ne buvusių draugų ir bičiulių laidavime, ne nusikaltimo bendrininkų pastangomis, o vien tik Dievo Apvaizdos parengtu susitikimu su Jėzumi. Iš didelio blogio debesų tankio sušvinta Jėzaus gailestingumo saulė . Štai pavyzdys, kaip blogį nugalėti gerumu. Štai tiesos akimirka, kai žmogus gyvenimo kelyje susitinka Jėzų.
Šio gavėnios sekmadienio Evangelija primena, kad Dievas į blogį niekada neatsako blogiu, tačiau pilnaverčiam dvasiniam gyvenimui reikia bent vieno žingsnio ir iš mūsų, nes Jėzus nusidėjėlei tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8, 11).
